Nemunas (žurnalas)
| |
| Žurnalo "Nemunas" Nr. 1014 viršelis
2019 RUGSĖJIS Viršelyje: režisierius Gintaras Varnas | |
| Periodiškumas | Išeina kiekvieno mėnesio ketvirtąją savaitę.
12 numerių per metus |
|---|---|
| Kategorijos | kultūra, menas |
| Redaktorius | Erika Drungytė |
| Steigėjas | Lietuvos rašytojų sąjunga |
| Pirmasis leidimas |
1967 m. balandžio mėn. |
| Tiražas | 2000 egzempliorių[1] |
| ISSN | ISSN 0134-3149 |
| Tinklalapis: nemunas.press | |
Nemunas – kultūros ir meno žurnalas, leidžiamas Kaune nuo 1967 m. balandžio mėn.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] 
|
Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. |
Įsteigtas ir leidžiamas nuo 1967 m. Leidinio steigėjai Lietuvos rašytojų sąjunga ir Lietuvos komjaunimo Centro komitetas. Redakcijos priklausomybė nuo komunistinių struktūrų nesutrukdė sukurti neideologizuotą žurnalą. Pagarsėjęs netradiciniu turiniu žurnalas sulaukė visuomenės pripažinimo, tiražai nuosekliai augo ir piką pasiekė Lietuvos nepriklausomybės priešaušryje. Tiražas: 1967 m. – 16 000 egz., 1989 m. – 70 000 egz., 1993 m. – 10 200 egz., 1997 m. – 1500 egz.[2] .
Sensaciją visuomenėje sukėlė žurnale spausdintos Rimanto Dichavičiaus nuotraukos iš ciklo „Žiedai tarp žiedų“. Tai buvo atviri moterų fotoaktai. Apnuogintas kūnas nebuvo tuometinio viešojo gyvenimo dalis, todėl visuomenė tai siejo su drąsa. Toks menas Tarybų Sąjungoje nebuvo įleidžiamas į parodų sales, o „Nemunas“ drįso jį publikuoti savo viršelyje. Šios publikacijos fotomenininkui atvėrė kelius į pasaulinį pripažinimą. Žurnale ne sykį buvo publikuoti ir pasaulinio garso fotomenininko Romualdo Rakausko darbai.
Literatūros kritiko Algimanto Bučio užsienio literatūros apžvalgos leisdavo izoliuotai visuomenei sužinoti garsių rašytojų pavardes, kūrinių pavadinimus, modernias sroves.
Iki 1972 m. žurnalo redaktoriui Antanui Drilingai pavyko išvengti sovietinės cenzūros, periodiškai papildant turinį menkaverte komjaunuoliška propaganda. Kaip kompromisas žurnale buvo spausdinami straipsniai, skirti Leninui, poezija šlovinanti Spalio revoliuciją.[3] Tačiau situacija pasikeitė po Romo Kalantos susideginimo 1972 m. gegužę Kaune ir po to sekusių demonstracijų. Sovietinė valdžia ėmėsi kadrų valymo, imtasi potencialiai nelojalių režimui piliečių persekiojimo. „Nemuno" redakcija sulaukė kaltinimų užauginusi maištaujančią „kalantinių“ ir hipių kartą. Redakcijai nebepavyko išvengti bausmės po literatūrologo Vytauto Kubiliaus straipsnio „Talento mįslės“, kuriame suabejota socrealizmo literatūros vertybėmis ir oficialiąja rašytojų hierarchija. Antaną Drilingą pakeitė redaktoriumi paskirtas Laimonas Inis. Jis buvo atsargesnis ir lojaliai dirbo Tarybų valdžiai iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo 1990 m.[4]
„Nemune“ dirbęs Algimantas Mikuta 1991 m. tapo žurnalo vyriausiuoju redaktoriumi, ėmė telkti kūrybingą kolektyvą. „Nemunas" vėl buvo populiarus, tačiau atgavus nepriklausomybę netrukus susidūrė su nauja konkurencine aplinka. Rinka gausiai ir sparčiai pildėsi naujais populiariais leidiniais užgožusiais „Nemuną". Nišiniu žurnalu tapęs Nemunas nesugebėjo susikurti finansinės nepriklausomybės. 2004 m. sausio mėnesį atsinaujinęs, formatą pakeitęs žurnalas išleido paskutinį numerį. Vyriausias žurnalo redaktorius atsisakė pareigų, kai kultūrą remiantys fondai tuo metu nerado lėšų tęsti žurnalo leidybos finansavimą.[5]
Nuo 2004 m. balandžio 15 d. „Nemunas“ buvo leidžiamas kaip Kauno kultūros ir meno savaitraštis1100–1200 egzempliorių tiražu. Vadovaujamas redaktoriaus Viktoro Rudžiansko laikraštis gyvavo 12 metų iki 2016 m. Nemuno periodiškumas diktavo naujas temas – leidinyje atsirado daugiau įvairių renginių, įvykių, naujienų apžvalgų, pristatymų. Viktoras Rudžianskas atsistatydino 2016 m. rudenį.
Nuo 2017 m. kultūros ir meno leidinys „Nemunas“ vadovaujamas redaktorės Erikos Drungytės vėl tapo žurnalu. Atgimęs 50-mečio jubiliejaus proga susigrąžino kvadratinį formatą. Šiandieninis tiražas 2000 egz. Puslapių skaičius 72 + 4 (viršelis). Steigėjas – Lietuvos rašytojų sąjunga.[6]
Bendradarbiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Zenonas Baltrušis, Gintaras Beresnevičius, Kristina Civinskienė, Aleksas Dabulskis, Erika Drungytė, Narcizas Freimanas, Romualdas Granauskas, Leonas Gudaitis, Leonidas Jacinevičius, Algirdas Kadžiulis, Donaldas Kajokas, Rūta Kanopkaitė, Robertas Keturakis, Valdemaras Kukulas, Jurgis Kunčinas, Giedrius Kuprevičius, Stasys Lipskis, Algimantas Mikuta, Romualdas Norkus, Romualdas Rakauskas, Aldona Ruseckaitė, Paulius Širvys, Violeta Šoblinskaitė, Vytautas Tamoliūnas, Vidmantas Valiušaitis, Petras Venclovas, Eugenija Žakienė.
Redaktoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1967–1972 m. Antanas Drilinga
- 1972–1990 m. Laimonas Inis
- 1991–2004 m. Algimantas Mikuta
- 2004–2016 m. Viktoras Rudžianskas
- nuo 2016 m. Erika Drungytė
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Rekvizitai ir kontaktai
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 356 psl.
- ↑ http://www.lzs.lt/lt/naujienos/sukaktys_jubiliejai/nemuno_zurnalui_vieninteliam_leidiniui_jaunimui_stagnacijos_sprogdintojui_kulturos_avangardo_kurejui_50_metu.html
- ↑ Rūta Kanopkaitė. Tapęs lietuvių žurnalistikos legenda // Kauno diena, 2007-04-21
- ↑ Vidmantas Kiaušas. Kūrybos būsenų tradicijos ir kitimas // Nemunas, 2007-04-26, nr. 17 (151–592)
- ↑ http://www.nemunas.press/kontaktai/